ryšys

ryšỹs sm. (4) K, rỹšis (2) Varn, ryšiaĩ pl. (4) DŽ, rỹšiai (2) 1. SD461, R, H159, Q67, KlvrŽ virvelė ar virvė kam surišti ar užrišti, raištis: Negalima liest tos virvelės, te jau tėvas kirpo rỹšiui Všn. Su ryšiu užrišk maišą J. Visus maišus su ryšiais atsivežkit į bulvienas Krg. Jo rankos ir kojos taipo suveržtos buvo, kad vos begalėjo ryšius atpjauti Ns1839,1. Sargai, visaip ryšiais sunarplioti, miega, o šunys maiše užrišti LTR(Gž). Įsiverk čeverykuos ryšiùs Ppl. Žmona liepė jam užsijuosti ryšiu, o kai nueis, tai liepė nieko neimti, nei valgyti LTR(Mrj). Ryšiaĩ par kojų kulkšnis M.Unt. | prk.: Visas jas nelaimė vienu ryšeliu surišo J.Bil. Ant viso to turėkite meilę, kuri yra ryšiu tobulybės SPI374. ^ Nėra tiek ryšių, kad visų burnas užrišt galėtum LTR(Jz). ║ R75 tvarstis: Sesuo savo paskutinius marškinius suplėšė sužeistiems kareiviams į ryšius rš. Ryšiai dėl suraišiojimo palaužtos kojos arba rankos I. Bambos ryšỹs KII75. ║ spragilo raištis, jungas: Virvelę nuvijai ir turi rỹšį spragelei pririšt Kpr. Buožė kakton kliuvo, kai ryšỹs nutrūko Ds. ║ dalgio įtvara: Barkštelėsi dalgę, ir nulėks, jei nebus ryšio Vb. 2. End, Lpl iš šiaudų susuktas raištis pėdui ar kūliui surišti, grįžtė: Reikia ryšỹs susukt Rud. Suka ryšiùs, riša pėdus, krauna rėduosna Aru53(Zt). Padaryk gerą rỹšį pėdu surišt Rdš. Linams rauti ryšių̃ reikėjo susukti iš šiaudų Kl. Su ryšiu, kur kūlį, linus suriša J. Su ryšiù pėdą suriša Rmč. Rugius riša su ryšiù Prk. Paduok rỹšį – pėdas iširo Jon. Apie ryšiùs pėdai dar šlapi Upn. Tu suk ryšiùs, o aš rišiu kūlius Grl. Ryšį kab susukiau, tai jau kūlį gerai surišiu Lš. Par menkas buvo ryšỹs, kad kūlys išsklido Up. Po rỹšio ka pagreibsi [i](jei galėsi užkišti ranką), nebūs gerai Všv. Jau čia varlė pakando ryšiùs (pasijuokiama iš silpno ryšio) Skr. Per rỹšį daugiausia kūlius suėda Dkš. Par ryšiùs, par ražus – visur reik suduoti [spragilu] Rdn. Ryšiùs palaidai, pirmą kartą parkūlęs Krš. Su šiaudų ryšiaĩs [piršlio iškamšą] surišdavo Pj. Primynėm dešims ryšių be ryšių (neskaitant surišimui panaudotų saujų) Upn. Iš linų ryšių išausk staldengtę; maž tesuės iš stalo, su ta staldengte apdengto Lnk. 3. mazgas, surišimas: Imk naštą už rỹšio, ka nepasileistų Krž. Vieną kartą du ryšiùs surišu Ps. ║ rišama vieta: Grūdų į sėtuvą nepila pro ryšį, bet pro atardytą maišo kampą LTR(Trš). ║ sujungimas, sutvirtinimas: Sąspara pūsta, ryšỹs gi nãmo Ad. ║ tarpas tarp didžiųjų ir mažųjų gyvulio kojos nagų: Briedžio tas kojos ryšỹs besąs toks pat, kaip karvės LKT66(Ms). 4. virvė ar grandinė gyvuliams pririšti: Šitą karvę pririšk an gero rỹšio, ba ana bados Ob. Pririšk karvę už rỹšio, kad brokų nesiekt Pnd. Žalutė nutraukė ryšį, gerai, kad pamačiau – būtų subadžius karves Skdt. Jautį (nuo rỹšio) atrišti, paleisti KII35. Paleidžiau nuo rỹšio šunioką, tai ir nubėgo kažin kur Trgn. Kada parduosi [jautį], nusimauk nuo ragų ryšį LTR(Vb). Sergantį drugiu gydo, pririšdami jį į gyvulio ryšį LTR(Ob). Tas smakas… kaip pasikrutino – tas mūras sugriuvo, ir jis pasileido nuo savo ryšio BsMtI169. ║ karvės ar jaučio rišamoji, stovimoji vieta tvarte: Margajam, būdavo, pasakyk „an rỹšį“ – tuoj ir bėga Sdk. Šiuo, margoja, prie ryšio Ut. Siu ryšiñ, kur dar velkies! Sb. Kaip suvarom gyvulius kūtėn, karvės išsivaikšto po savo ryšiùs Krs. | prk.: Žiūrėk, vaikel, laikykis prie ryšio, nepamesk darbo Ut. 5. pl. nelaisvės pančiai, grandinės: Tikrai, Gaubys, lyg iš ryšių paleistas, neužbaigęs vienos dainos, jau rėkia kitą I.Simon. Barabošius lencūguose ir ryšiuose apkaltas gulėjo brš. Jis gul ryšiuosè ir pančiuose KI170. Ryšiuose tą turėdami, plėšė, ing miestą vesdami SGI75. Ir sutirpo ryšiai nuog rankų jo ChTeis15,14. Netur nė jokios kaltės, dėl kurios vertas būtų smerties arba ryšių (kalinimo) BtApD23,29. Taigi aš tave graudenu dėl mano sūnaus Onesimo, kurį aš pagimdžiau ryšiuose (būdamas surakintas) BbPvPil1,10. 6. ppr. pl. prk. varžtai: Nukratę nuo savęs ledo ryšius, sujudo upės, upeliai V.Piet. Liaudis nūnai šeimininkė, trūko vergijos ryšiai S.Nėr. Vergystės ryšiai vienoj dienoj sutrūko Ns1837,2. [Šėtonas] geidžia visus į savo tamsybės ryšius įgauti Ns1832,7. Išrišk mus iš ryšių nusidėjimų brš. Tu sutraukei ryšius griekų mūsų brš. Patraukykime ryšius jų (nuodėmių) DP230. Iž tų tada ryšių, iž tų virvių reikia, adant žmogus būtų išrištas ir ižleistas SPII160. Ryšiai tie yra nusidėjimai SPI373. Ryšys [varžantis nusidėjėlius] yra drūtas labai meilė Dievo SPI374. Vargus nuomesk, taip ir ryšius Mž58. Norėtų būti liuosu nu ryšių kūno ir visokio grieko M.Valanč. Nutvėrė mane smerties ryšiai CII751. Smerties ryšiai mane apėmė BPI422. Christus kentė smerties ryšius Mž264. Tu smertį pergalėjęs esi, slovingai nuog smerties ryšių kėleisi Mž259. ║ suvaržymas, nelaisvumas: Ir išrištas esti ryšys liežuvio jo (nebylio) BPII365, VlnE104-105. Atvėrės ausys jo ir išmezgės ir išrišos rỹšis jo liežuvio DP320. Atsivėrė ausys jo, ir ryšiai liežuvio jo išsirišo, ir kalbėjo gerai Ch¹Mr7,35. 7. maža skarelė galvai apsirišti: Ryšỹs ant galvos moterų, kad yr neužsigobus J. Ryšỹs ant kepuraitės J. Kakto[s] ryšys Q508. 8. R88, Sut, M kas surišta, ryšulys: Šieno ryšys SD395. Tas pridėjęs kaip vežimą tokį didelį ryšį [šieno] ir, ant petį padėjęsis, neša numie LTR(Plng). Susirišo rỹšį – neš parduoti į turgų patalynę Krš. Tris paduškas surišau į vieną rỹšį, kažin ar pakelsiu Vkš. Surišau visus škurlius į ryšiùs ir išginiau Krš. Du ryšiùkai pri durių padėti besą Krš. Ką reikėjo, viską tekėdama atsiėmei… dar kiek potam ryšiais išnešiojai Žem. Atejo senis su didžiausiu ryšiù Vvr. Ryšė̃[je] drobužiai juo lankuojas Rdn. Tas išrišo piningus iš to rỹšio, skaito Nv. Geria vyras – ryšiùką į rankas, ir eiti reikia Grd. Sūnus tus akmenus surinkęs surišo į ryšį BsPII24. Išleisdamas ant kelio, pridėjo didį ryšį visokios mėsos, virtos ir keptos DS246. Prisipirko ryšį pyragų, pats valgė, pačią vaišino ir antrą pyragų ryšį namon parsivežė TS1900,9. Į Velykas nešės ryšius [pyragų] valgyti Šts. Be ryšių̃ [valgių] nepadoru buvo eiti į balių Ggr. Vaje, vaje, tokį rỹšį obuolių išvalgėta! Raud. Su ryšiaĩs iš mašynos išvirto Vn. | Dešimtų ryšys R98. Į ryšį supinti (pirma surišti plaukus, o paskui pinti į dvi kasas) BzF165. | prk.: Man šitie vaikai tai didžiausias ryšỹs (našta, sunkumas) Ds. ^ Pasileido kaip lapų ryšỹs (girtauja, valkiojasi) Nm. Ans pasileido kaip lapų ryšỹs, t. y. prasigėrė J. Ko stovi kap lapų ryšỹs Švnč. ║ virtinė: Paėmė ryšį baronkų i uždėjo in bobos kaklo Tvr. 9. Rud išmintų linų saujų (20 ar 40) ryšulys: Kiekvienam talkininkui išmynus 5–6 ryšius, šeimininkė atneša pusiaurytį – virtinių, bulvių su mėsa rš. Minam saujas, o paskui jau ryšiaĩ Dv. Ar daug ryšių primynėt? – Dvidešims ryšelių Upn. Padžiauk linų rỹšį, bus geriau braukt Trgn. Gaidžiagyste nueinam in gaspadorių, susidedam po kelius ryšiùs linų ir braukiam Skdt. Du ryšiùs pribraukiau Ds. Jos šįmet linai gerai užaugo, davė ir man vieną rỹšį Al. [Linus] deda į ryšukùs, suriša i svera LKT51(Klk). 10. FT, DŽ susižinojimas: Ryšius visada turi laikyti kiekvienas viršininkas su savo valdiniais rš. Ryšių tarnyba turi būti nuolat einama rš. Ryšių priemonė yra pranešimai ir sutartiniai ženklai rš. Ryšių šunys naudojami raštams nešioti rš. Telefono ryšys rš. Ryšių skyrius (paštas) rš. Ryšių batalionas rš. Ryšio su priešą supančiomis dalimis vis dėlto neužmezgėme rš. Audra vis labiau siaučia, bangos daužo laivą, žmonės blaškosi po kajutes, radistas pametė ryšį su žeme V.Bub. Pasirodė, kad abu kartus ryšį buvo nutraukęs vadas, norėdamas išbandyti savo karių žinias ir sumanumą rš. 11. tarpusavio santykis, bendravimas: Draugiško pasitikėjimo ryšys užsimezga tarp klausytojų ir kalbėtojų P.Cvir. Partijos jėgą sudaro jos ryšiai su masėmis sp. Nuolat stiprėja ryšiai tarp inteligentijos, darbininkų ir valstiečių sp. Deputatai palaiko nuolatinius ryšius su savo rinkėjais sp. Tautas jungia neišardomos draugystės ryšiai sp. Jis pajėgė nutraukti ryšius su senuoju pasauliu, atsisakyti turto, geros padėties rš. Su miškiniais ryšiùs turėjo Jrb. Su mūsų tėvu jis turėjo ryšiùs LKT162(Krk). Buvo tokių, kur turėjo ryšiùs su tais, kur párneša kningas Nv. Literatūrinių ryšių nagrinėjimas rš. Baltų ir slavų kalbų ryšiai rš. Nuolat stiprėja tautų kultūriniai ryšiai sp. Giminystės ryšiaĩ NdŽ. Mirties pavojus suvienijo juos stipriau negu giminystės ryšys V.Myk-Put. 12. sąsaja, sąryšis: Daiktų ir reiškinių tarpusavio ryšys ir savitarpio priklausomumas yra vienas iš bendriausių dėsnių rš. Tarp daikto ir poetinio vaizdo tebėra paprastas, aiškus, tiesioginis ryšys rš. Peizažo vaizdu poetas lyriškai perteikė liaudies žmogaus vidinį ryšį su gamta rš. Meninių išraiškos priemonių ryšys su idėjiniu turiniu yra netiesioginis rš. ║ jungtis: Cheminių procesų esmė yra ryšių tarp atomų arba jų grupių atsiradimas ir suirimas rš. Trigubų anglies atomo ryšių refrakcijos J.Mat. Ląstelės praranda tarpusavio ryšį, ir vaisiai pasidaro minkšti rš. 13. priklausomumas, pareinamumas: Tarp metalo kietumo ir stiprumo yra tam tikras ryšys rš. Mikrometrinis sraigtas neturi jokio ryšio su žiūrono limbu J.Mat. Funkcinis ryšys Z.Žem. Yra nustatytas ryšys tarp žieminiams javams dirvos suarimo laiko, paruošimo ir sėklos įterpimo gilumo rš. Labai dažnai stiprintuvuose išėjimo grandinės įtampa veikia įėjimo grandinę, tokiu būdu sudarydama grįžtamąjį ryšį rš. 14. LL231,266 sutartis, susitarimas, sąjunga; santuoka: Patvirtinkim tą naują mūs ryšį prisiega V.Kudir. Prysiega yra driūtas ryšỹs KI170. Santarvės ryšys, kurs turi jus vienyti, iširs rš. Laimink tavo ranka venčiavonės ryšį šventą Mž387. Tasai [sutuoktinių] suglaudimas, arba rỹšis, auga ižg nudavimo paties savęs antram arba antrai DP69. Kadangel chrikštas ne tiektai kūdikių ryšys yra su Dievu, bet ir priaugusiųjų MT129. Kits kitą nulenkdami meilėje, užlaikytume vienybę dvasios ryšyje pakajaus MKr31. Rūpindamis užlaikyti vienybę dvasios par ryšį pakajaus GNPvE4,3. Eš su jumis padarau ryšį (paraštėje suderėjimą) BB1Moz9,9. Ateis … angelas ryšio, kurio jūs geidžiat VlnE38. Darydamas mielaširdingystę su tėvais mūsų ir atmindamas ant savo švento ryšio VlnE154. 15. apžadai: Tada stiprina visus jos pažadėjimus, aba visus jos ryšius, kurie yra and jos Ch4Moz30,14. 16. pareiga: Tasai kunigų ryšis ir pačios dūšios palytis, ir net ik dangui ižkanka DP203. Iš šitų žodžių matyti, kad tas darbas tai kunigo ryšỹs A.Baran.